- kneblius
- ×knèblius (vok. Knebel) sm. (2) 1. nusmailintu galu pagaliukas šiaudų kūliams rišti: Jis tep smarkiai kūlius riša, kad net kneblius linksta Kč. Labai storas knèblius, tai sunku ryšys užsukti Lš. Norėjau drūčiau surišt kūlio, tai ir knèblius nulūžo Lp. 2. žr. knablius 2: Padaryk man geležinį knèblių varteliam užkabinti Brt. 3. prie pagalio pririšta virvė, vartojama skerdžiamos kiaulės snukiui užveržti, žniaugas, brūklys: Duok greičiau kneblių, ba tuoj ištrūks kiaulė Srj.
Dictionary of the Lithuanian Language.